ĮSTEIGUS ĮMONĘ, SVARBU TEISINGAI ŽENGTI PIRMUS ŽINGSNIUS
Pagaliau pateikus Registrų centrui įmonės steigimo dokumentus ir gavus patvirtinimą, jog jūsų įmonė įsteigta, galima džiaugtis ir sveikinti įmonės akcininkus. Tačiau įveiktas registravimo etapas tikrai ne sudėtingiausia verslo dalis. Tam, kad įmonė galėtų pradėti sėkmingai vykdyti veiklą, reikalingas gražus ir tvarkingas startas. Didžioji dalis veiksmų susijusi su buhalterine apskaita bei valdymo sistemomis. Tad paprastai ir trumpai sudėliosime sekančius žingsnius, kuriuos turėtumėte žengti po įmonės steigimo.
Direktoriaus paskyrimas
Nors apie vadovą jau buvo rašyta steigimo sutartyje, tačiau jau realiai pradėjusiai veikti įmonei reikia turėti vadovą. Todėl akcininkų susirinkimo metu paskiriamas direktorius ir jam suteikiami visi įgaliojimai. Su vadovu sudaroma darbo sutartis, apie įdarbinimą pranešama Sodrai. Antras asmuo po vadovo, dažnai tuo pačiu susirinkimu, įdarbinamas buhalteris arba sudaroma sutartis su buhalterinių paslaugų įmone. Buhalteris pačioje pradžioje yra tarsi direktoriaus dešinioji ranka, nes gali tvarkingai sudėlioti visą apskaitą ir paruošti pradinius dokumentus (sutartis, aktus, įsakymus ir pan.).
Einamosios sąskaitos atidarymas
Tam, kad būtų galima vykdyti finansines operacijas, reikalinga einamoji įmonės sąskaita. Nepamirškite, jog steigimo metu buvo atidaryta kaupiamoji sąskaita banke, į ją įneštas įstatinis kapitalas. Taigi, tereikia tame pačiame banke pakeisti kaupiamąją sąskaitą į einamąją. Įmonės sąskaitos atidarymui reikalingi šie dokumentai: UAB įstatai, vadovo išrinkimo ir paskyrimo dokumentai, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Jei įmonės įstatuose buvo numatyta turėti atspaudą, tuomet jį reikės pirmiau pasigaminti ir tuomet nusinešti į banką. Į banke įmonę atstovauja kitas asmuo, o ne vadovas, be paminėtų dokumentų reikalingas ir įgaliojimas atstovavimui.
Registracija mokesčiu mokėtoju
Įsteigus įmonę iš karto nereikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl registravimo mokesčių mokėtoju. Tai padaroma automatiškai, Registrų centras perduoda informaciją tiesiogiai VMI. Tačiau pirmosiomis dienomis reikia patikslinti, papildyti VMI turimus duomenis, tam tereikia užpildyti specialią paraišką. Priklausomai nuo įmonės veiklos gali tekti registruotis PVM mokėtoju. Tai gali būti privaloma arba galima registruotis savanoriškai. Dažniausios priežastys, lemiančios privalomą tapimą PVM mokėtoju, yra peržengta 45000 € pajamų suma per kalendorinius metus, vykdoma prekyba su užsienio šalimis. Visgi, net ir nesant prievolės, daugelis įmonių savanoriškai registruojasi PVM mokėtojais.
Buhalterinė apskaita
Pagal šiuo metu galiojančius buhalterijos ir civilinio kodekso įstatymus, įmonė turi turėti asmenį, tvarkantį įmonės apskaitą. Tai gali būti pasamdytas buhalteris arba buhalterines paslaugas teikianti įmonė. Pastaruoju metu susiklostė tendencija, jog pradedančios veikti, smulkios ir vidutinio dydžio įmonės pradžioje sudaro sutartį su buhalterinių paslaugų kompaniją, kuri atlieka tiek darbų, kiek reikia konkrečiu veiklos periodu, o tik vėliau galvoja apie plėtrą ir, galbūt, nuosavą buhalterį. Visgi, yra nemažai priežasčių, kodėl buhalterinė apskaita dažniausiai patikima buhalterinės apskaitos kompanijoms, net ir įmonei išsiplėtus. Pirmiausia, buhalterinė įmonė yra partneris, kuris neatostogauja, neišeina dekretinių atostogų, neserga. Tiesiog, visuomet yra paskirtas vienas ar keli atsakingi buhalteriai, kurie užtikrina nenutrūkstamą darbą. Antra, nereikia papildomų išlaidų buhalterio darbo vietos įrengimui, buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė dažniausia dirba nuotoliniu būdu, su savo buhalterinės apskaitos programa ir savo darbo vieta. Taigi, buhalterinė apskaita sutvarkyta, o jokių papildomų išlaidų nereikia.
Bet kokiu atveju, buhalteris (asmuo ar buhalterinės apskaitos įmonė) turi būti profesionalas, kad galėtų tinkamai sudėlioti įmonės finansinį startą. Pirmiausia, su buhalteriu turi būti išsamiai aptariama, išaiškinama kokia bus įmonės veikla, kaip generuojamos pajamos, kokios numatomos išlaidos bei koks turimas turtas. Tai leis buhalteriui susidėlioti darbus ir planus, įsivaizduoti ko gali ateityje prireikti. Taip pat reikia aptarti kokią informaciją tikitės gauti iš buhalterio, ypač jei tai apskaitos įmonė – tai leis lengviau sudaryti individualų paslaugos pasiūlymą ir vėliau išvengti nesusipratimų.
Pirmiausia, norint, kad apskaita būtų pradėta vesti teisingai, reikia parengti įsakymus dėl sąskaitų-faktūrų numeracijos, esant poreikiui, paskirti kasininką bei parengti įsakymą dėl kasos dokumentų numeravimo ir apskaitos.
Antra, reikia inventorizuoti visą turimą ilgalaikį turtą, parengti įsakymą dėl turto vertės nustatymo. Ilgalaikis turtas turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą.
Trečia, jei įmonės veiklai reikalingi darbuotojai, reikia paruošti darbo sutartis, pranešti Sodrai apie įdarbinimą.
Ketvirta, sudaryti sutartis su kitais paslaugų teikėjais, pavyzdžiui, elektros, dujų, vandens, saugos kompanijomis. Taip pat parengti ir į apskaitą įtraukti sutartis su tiekėjais, įtraukti į apskaitą išperkamosios nuomos ar paskolos sutartis.
Taigi, apibendrinant, profesionalus buhalteris yra tikras vadovo ramstis pirmosiomis įmonės gyvavimo dienomis. Jis gali ne tik pradėti vesti buhalterinę apskaitą, tačiau ir padėti vadovui su daugeliui kitų dalykų, pavyzdžiui, sutartimis, nutartimis, įsakymais, darbo sauga, vidinėmis darbo taisyklėmis ir pan. Todėl labai svarbu pasirinkti kompetentingą specialistą ir pradėti veiklą tinkamai. Dėl šios priežasties įmonės dažniausiai renkasi buhalterinės apskaitos specialistus, kurie gali įsteigti įmonę ir vėliau padėti ją plėtoti.